Imagine unity ~ not uniformity.
Imagine empowerment ~ not indoctrination.

Imagine a place filled with curious, intelligent and caring individuals
who embrace our new thoughts, and encourage us to be who we are meant to be.

Imagine learning based on democratic principles without classrooms, grades and tests.

Imagine celebrating life by given freedom to follow our own interests,
and by given responsibility to look after one another.

Imagine a bridge between science and art, ethics and economy,
between cognition and realization, between old and young.




Vaikus reikia mokyti savo poelgiais


Kristina VAITKEVIČIENĖ

Buvusi kybartietė Aušra Augutė, propaguojanti sveiką gyvenimo būdą ir harmoniją su gamta, visus bendraminčius sukvietė į seminarą, kurio lektorė – žymi lietuvių kilmės rašytoja, išauklėjusi du vunderkindus vaikus, pedagogė Foreli Kramarik.



A. Augutė pripažįsta prieraišios tėvystės principus ir savo dviejų dukrelių, Melanijos ir Sėlijos, niekur nėra palikusi ilgiau nei porai valandų. Būtent apie tai kalbėjo ir iš Amerikos prieš porą metų gyventi į Lietuvą grįžusi F. Kramarik. Kartu su ja buvo ir su žmonėmis bendravo talentingoji jos dukra Akiane.

Garsios moters vardas į Agurkiškių kaimą Kazlų Rūdos savivaldybėje sutraukė labai daug žmonių, tarp jų – ir vilkaviškiečių. Daugelis tikėjosi gauti receptą, pagal kurį galima išauklėti savo vaikus vunderkindais (vok. Wunderkind – nepaprastų gabumų vaikas).

F. Kramarik su susirinkusiais žmonėmis bendravo ne šešias, o daugiau nei dešimt valandų. Ji atsakė į žmonių klausimus, tačiau tai darė ne tiesiogiai, o versdama juos pačius mąstyti bei ieškoti atsakymų savarankiškai.

Pasak F. Kramarik, žmogaus elgesį apie 90 proc. lemia genetika, tad gimus vaikui tėvams belieka dirbti su 10 proc. Tačiau ir su tiek galima nuversti kalnus. Lektorė teigė, jog labai svarbu būti su vaiku visada ir leisti jam daryti tai, ko norisi. Įsprausti mažylį į rėmus (darželis, mokykla ir t. t.) yra didžiulis nusikaltimas prieš žmogaus prigimtį.

Penkis vaikus užauginusi F. Kramarik sakė, kad šias tiesas ji skelbė ir gyvendama Amerikoje, tačiau ten žmonės į jas neįsiklausė. Jie pripratę prie lengvo gyvenimo ir greito jo tempo. Pasak moters, ji su visa šeima grįžo į Lietuvą, nes čia žmonės dar „nesugadinti“. F. Kramarik neslėpė turinti viziją sukurti talentingų vaikų ugdymo akademiją.

– Ieškau vietos Lietuvoje ir manau, kad čia mano idėjos sudomins žmones. Visą gyvenimą dirbau konsultante ir džiaugiuosi, jog turiu tokį talentą: galiu pasakyti, kam vaikas yra gabus ir kaip tą polinkį plėtoti, – sakė viešnia.

F. Kramarik manymu, pedagogika turi apimti psichologiją, antropologiją, kosmologiją ir teologiją. Mat visi žmonės tarpusavyje yra susiję nematomais saitais ir daro įtaką vienas kito gyvenimui bei elgesiui. Vien auklėjant vaiką žodžiais, verčiant jį ką nors daryti, galima padaryti mažą žmogų nelaimingą.

Pasaulyje garsūs šios šeimos vaikai vadinami stebuklingais. Didžiausia naujiena buvo faktas, kad visos Kramarikų šeimos atžalos pačios pasirinko, kaip ir ką mokytis, nėra baigusios pradinės ir vidurinės mokyklų. Bet net Amerikoje tai nebuvo labai paprasta. Ne visose valstijose Foreli galėjo vaikus ugdyti savo nuožiūra, nes daugumoje jų mokyklą lankyti privaloma.

Šeima keliavo, keitė namus, ieškojo vietų, kur patys galėtų laisvai auklėti ir lavinti savo atžalas.

Galiausiai Kramarikai įsikūrė Aidaho valstijoje, kur nėra mokyklos prievolės. Moteris atvirai prisipažino leidusi savo vaikams rinktis, ko mokytis, o ko atsisakyti. Nė viena šios šeimos atžala nuosekliai nelankė mokyklos ir neturi popierinio brandos dokumento.

Lektorė džiaugėsi, kad vaikus jai nuolat padėjo auginti vyras, tad ji nesijautė vargstanti ir vieniša. Šeimai gyvenimo sunkumus nugalėti padėjo abipusis supratimas, vėliau – ir ūgtelėję sūnūs.

Visus vaikus Foreli gimdė vandenyje pati ir pavadino vardais, susijusiais su vandens stichija. Originalių vardų tradiciją ji perėmė iš savo tėvų.

Vaikus šeima augino įkvėpta prieraišiosios tėvystės.

– Nesame jų palikę nė minutei – visą laiką buvome kartu: vaikščiojome, miegojome, nešiojome ant rankų, niekada neleisdavome užsikūkčioti, stengėmės viską daryti kaip primityvios gentys, – sakė F. Kramarik.

Viso to vargo rezultatas – penki talentingi vaikai, kuriems net nereikia mokyklos. Du iš jų pasaulis vadina „indigo vaikais“ (turinčiais ypatingų psichinių ir dvasinių sugebėjimų). Septyniolikmetės poetės ir menininkės Akiane paveikslai įkainoti šimtais tūkstančių JAV dolerių, o vienuolikmetis filosofas Ilja motinai padiktavo apie 40 filosofinių knygų. Per genialius dukros paveikslus šeima išgarsėjo pasaulyje ir tapo turtinga.

Akiane darbai šiandien eksponuojami šeimos galerijoje Amerikoje. Kramarikai nemažą dalį uždirbtų pinigų aukoja labdarai.

– Vaikams leidau lankyti mokyklą tiek, kiek patys norėjo, – savo talentų ugdymo paslaptį atskleidė F. Kramarik. – Akiane lankė mokyklą dvejus metus, antrasis sūnus Žionlu – trejus, o Delfini – penkerius metus. Paskui iš karto, būdamas vos trylikos, įstojo į koledžą, kur pasirinko studijuoti architektūrą. Ilją buvau nuvedusi į mokyklą Lietuvoje, tik atsitiko taip, kad pati užmigau sėdėdama su juo pamokoje. Manau, jei vaikas nori gyventi, jis nori ir kažką daryti, kurti, ieškoti.

Pasak lektorės, kūryba prasideda ne mokykloje, ne darželyje, o nuo pirmos vaiko gimimo minutės.

Viena diena gimusiam kūdikiui atstoja tiek pat, kiek suaugusiajam duoda treji metai. Todėl svarbu, ką tuo metu daro žmogus, esantis šalia vaiko, svarbu, kaip mažylis vystomas, žindomas, rengiamas, kas su juo kalbama. Dar svarbiau – vaiką auklėti ne žodžiais, o savo pavyzdžiu. Jis mokosi stebėdamas mus ir matydamas, kaip mes elgiamės su kitais.

– Bėda ta, kad mes patys įspraudžiame vaiką į rėmus ir užblokuojame jo tobulėjimą, – sakė lektorė. – Aš visą laiką buvau su savo vaikais. Mano vyras, gimus vaikams, taip pat sumažino darbų apimtis, kad galėtų būti su šeima. Jo alga liko tokia maža, jog vos užteko maistui, drabužius pirkdavome tik nukainotų prekių parduotuvėse. Tačiau turėjome galimybę būti su savo vaikais. Kiekvieną dieną juos po vieną vesdavausi į parką ir su kiekvienu ten praleisdavau dvi valandas. Savo vaikų niekada neverčiau daryti ko nors per prievartą. Beje, ir pati niekada nedarau to, ko nenoriu. Nelabai mėgstu ruošti valgyti, niekada neverčiu savęs keltis anksti ryte. Man patinka pabusti tada, kada noriu, ir išlipti iš lovos ta koja, kuria noriu. Mūsų šeimoje visi daro tik tai, kas kam patinka.

F. Kramarik nuomone, įmanoma nugyventi gyvenimą darant tik tai, kas malonu. Šitaip galima daug daugiau pasiekti ir būti laimingesniems.

http://www.santaka.info/?sidx=28675&fbclid=IwAR0NIdpT2gnCLu1oOnA31PwB0LM4w5CmWe_7_8yw1MWL4f6ILwFw5bbHh-A




Penkių vunderkindų mama Foreli Blinstrubaitė-Kramarik: kaip atskleisti unikalius vaiko talentus?




Foreli Blinstrubaitė-Kramarik – ypatinga moteris. Lietuvių kilmės autorė, lektorė, ugdymo specialistė bei kompozitorė jaunystėje išvyko į JAV, ten sukūrė šeimą ir kartu su vyru susilaukė penkių vaikų. Visi penki Foreli vaikai pasižymi ypač puikiai išreikštais talentais įvairiose meno, mokslo ir kultūros srityse.

Čikagoje gyvenanti Foreli Kramarik – šį sekmadienį, gegužės 6 dieną, įvyksiančios konferencijos „Sveika ir laiminga mama“ pranešėja. Visų į konferenciją atvykusių Lietuvos mamų laukia puikios žinios: video pranešimu moteris dalinsis visiškai unikalia savo patirtimi bei ypatingomis ugdymo metodikomis, padėjusiomis darniai atskleisti visų atžalų talentus, leisti jiems visapusiškai realizuotis, o šeimai užauginti penkis vunderkindus!

Konferencijai „Sveika ir laiminga mama“ nenumaldomai artėjant, F.Kramarik dalinasi aktualiomis įžvalgomis darnaus ir sėkmingo ugdymo klausimais.



– Esate penkių ypač talentingų vaikų mama. Papasakokite, kokiais pagrindiniais principais rėmėtės augindama ir auklėdama savo vaikus.

– Manau, jog pagrindinis principas, kuriuo rėmiausi, – neskubėti. Taip pat labai svarbu yra išklausyti vaikus, duoti jiems laisvės, pasitikėti vaikais, kad jie tuo pačiu galėtų pasitikėti jumis, kaip mama, ir sudaryti sąlygas vaikui pasireikšti, atsiskleisti.

Naudinga sukurti vaikams kuo daugiau įdomesnių sąlygų, kurios nebūtinai turi būti lengvos – priešingai, kai kuriose sudėtingesnėse sąlygose progų pasireikšti randa tokios vaiko savybės kaip drąsa, imlumas, protas.

– Ar tiesa, jog augindama savo vaikus sukūrėte ir savo pačios unikalią edukacinę sistemą?

– Savo pačios edukacine sistema pavadinčiau jau minėtų sąlygų vaikams sukūrimą. Svarbu suvokti šią sąlygų sąvoką teisingai: tai ne dėžutė, į kurią įdedame vaiką ir tikimės, kad jis atitiks kažkokį mūsų įsivaizdavimą, bet galimybės, tarsi lipnus molis, iš kurio galima nulipdyti bet ką, lyg vanduo, kuris nuolat keičiasi, vis atsinaujina.

"Manau, kad vaikui svarbiausia įsisąmoninti, jog jis pats yra savo gyvenimo režisierius."



Taip ir mano sistema nėra statiška, nekintanti, bet judri, jautri ir nuolat reikalaujanti naujų kūrybinių sprendimų.

– Foreli, esate vaikų ugdymo namuose šalininkė. Kuo ugdymas namuose skiriasi nuo valstybinėmis švietimo sistemomis paremto ugdymo?

– Pagrindinis skirtumas toks, kad mokant vaikus namuose jie labai daug dalykų išmoksta ir perima iš tėvų. Natūralu, jog besimokydami valstybinėse mokyklose vaikai daugiau dalykų išmoksta ir perima iš mokytojų, savo bendraamžių. Gerai tai ar blogai – spręsti jums.

Namų mokymas naudingas tėvams, norintiems pilnai perteikti vaikams savo sukauptą patirtį, žinias, išmintį. Daugiau šia tema kalbėsiu konferencijos „Sveika ir laiminga mama“ metu Vilniuje.

– Kaip manote, kokių žinių vaikui įgyti yra svarbiausia?

– Manau, kad vaikui svarbiausia įsisąmoninti, jog jis pats yra savo gyvenimo režisierius. Vaikas turi ne tik apie tai išgirsti, bet ir patirti praktiškai, priimdamas asmeninius sprendimus, jausdamas jų pasekmes, o ne darydamas tai, kas jam kažkieno primesta iš išorės.

Mums reikia daugiau kuriančių žmonių! O mano anksčiau minėta sistema yra ypač naudinga kūrėjams ir norintiems jais tapti. Juk kūrėjas tai ir rašytojas, ir verslininkas, ir dailininkas, ir netgi gydytojas.

– Koks yra tėvų vaidmuo vaiko ugdyme ir jo talentų atskleidime?

– Tėvų misija – pastebėti vaiko talentus, nuolat stebėti, kur jis yra linkęs, ir sudaryti sąlygas tiems talentams atsiskleisti. Ne tik leisti vaikui daryti tai, ką jis nori, bet kartais ir paraginti, padrąsinti vaiką eiti norima linkme, jei jis sustoja.

"Nereikia vaiko talento paversti stabu, dėl kurio imtų kentėti pats vaikas, nes tokiu atveju jis niekada nebus laimingas realizuodamas savo talentą."



Ne visuomet vaikų sustojimas yra teisingas – juk vaikai dėl vienų ar kitų priežasčių sustoja dažnai. Tai gali būti ir nenoras, ir nepasitikėjimas savimi, ir dar daugybė įvairių priežasčių.

Bet jei būtent ta veikla ir yra stebuklas, kurį vaikas nešioja savo širdyje? Jei tėvai tai jaučia, jų pareiga padėti šiam stebuklui atsiskleisti, sužydėti ir rasti savo vietą po saule.



– O ką daryti, jei vaikas sustoja?

– Reikalingas subtilus tėvų suvokimas, kaip kalbėti su vaiku, kad pavyktų jį švelniai paraginti, vėl sužadinti norą imtis mėgstamos veiklos. Svarbu grąžinti vaikui įkvėpimą tikėti savo paties norais ir savo jėgomis juos įgyvendinti.

– Ką patartumėte tėvams, norintiems išvengti auklėjimo klaidų, kurias kartais sukuria tradicinės pedagoginės sistemos?

– Pirmiausia, nepulti į kraštutinumus. Pavyzdžiui, gali įsivyrauti klaidinga nuomonė, jog jei per didelis spaudimas labai neigiamai veikia vaiką, tuomet jam reikia suteikti visišką laisvę. Tai netiesa!

"Svarbu grąžinti vaikui įkvėpimą tikėti savo paties norais ir savo jėgomis juos įgyvendinti.



Vienas svarbiausių dalykų – harmonija, balansas tarp laisvės ir pareigų. O šeima turi veikti kaip komanda, kurios nariai nuolat padeda vieni kitiems ne tik džiaugtis laisve, bet ir darniai vykdyti savo pareigas. Vaiką svarbu išmokyti draugiškumo ir sklandaus bendradarbiavimo įgūdžių. O tai yra ir sėkmingiausių šiandienos bei ateities profesijų atstovų savybės!

– Kaip manote, ar žmogus jau gimsta genialus, ar tokiu tampa, jei laiku pastebimi jo talentai?

– Tikru genijumi tampama – visada ir be išimties. Netgi susiklosčius pačioms nuostabiausioms aplinkybėms, neužtenka tik gimti talentingu
– įvairių prigimtinių talentų turi absoliučiai visi žmonės. Tačiau ne visus mus galima pavadinti genijais. Kodėl?

Todėl, kad prigimtinių vaiko talentų užgniaužimą matau beveik kiekvienoje šeimoje, ir tai yra liūdna tiesa. Kitas šalutinis efektas – pernelyg išaukštintas pastebėtas vaiko talentas. Tokiu atveju, žmogaus dvasinės vertybės nesutampa su jo talentu, atsiranda išpuikimas, tinginystė ir panašios ydos, o talentas negali toliau sėkmingai skleistis.

– Ką patartumėte visoms Lietuvos mamoms, norinčioms visapusiškai ir darniai atskleisti vaiko talentus? – Svarbiausia yra neskubinti vaiko toje srityje, kurioje vystosi jo talentas. Yra puiki pamokanti pasaka apie žąsį, dedančią auksinius kiaušinius. Visi nori tokios žąsies tik sau ir kad ji dėtų kuo daugiau auksinių kiaušinių. Tai štai, nereikia vaiko talento paversti stabu, dėl kurio imtų kentėti pats vaikas, nes tokiu atveju jis niekada nebus laimingas realizuodamas savo talentą.

O bendras patarimas visiems tėvams būtų gyventi ir bendrauti su savo vaikais taip, tarsi tai būtų paskutinė diena. Kaip elgtumėtės tokiu atveju? Pradėkite jau dabar.


Foreli Kramarik: Turinčiam Dievo dovaną tenka atsakomybė ją išlaikyti


Foreli Kramarik: Turinčiam Dievo dovaną tenka atsakomybė ją išlaikyti


CLICK TO VIEW FULL SIZE
Conversation about life and cultivation of talents

Baltijos TV. " Gyvenimo spalvos" (The colors of Life) 2011 Fall - duration 15 minutes
Akiane and her mother's Foreli' s experiences in Lithuania and USA. Part 1

LTV Lithuanian TV with Violeta Baubliene 2011 - duration 10 minutes
Akiane and her mother's Foreli' s experiences in Lithuania and USA. Part 2

LTV Lithuanian TV with Violeta Baubliene 2011 - duration 20 minutes
The differences of education in Usa and Lithuania

Teachers interview Foreli at the Institute of Technology, Vilnius, 2011 - duration 103 minutes
The experts at the Lithuania's Department of Education ask Foreli questions regarding children's education and upbringing. Part 1

Ugdymo Pletotes Centras (The Centre of human development) Vilnius, 2011 - duration 10 minutes
The experts at the Lithuania's Department of Education ask Foreli questions regarding children's education and upbringing. Part 2

Ugdymo Pletotes Centras (The Centre of human development) Vilnius, 2011 - duration 14 minutes.
Lecture/Conversation about the New Educational Laws and Future Academy and Learning

Luni University of Alternative Education, 2011 , Vilnius - duration 60 minutes
How to cultivate a talent?

Litexpo conference ( The Centre of human development) 2012 Vilnius - duration 94 minutes
About children' upbringing, family life, sexual development. Part 1

Kaunas College 2011 (the visual quality is extremely poor, thanks to one big fan who managed to record the lecture for an hour with his i-phone~ we included this only for the audio information) - duration 10 minutes
About children' upbringing, family life, sexual development. Part 2

Kaunas College 2011 (the visual quality is extremely poor, thanks to one big fan who managed to record the lecture for an hour with his i-phone~ we included this only for the audio information) - duration 60 minutes
About children' upbringing, family life, sexual development. Part 3

Kaunas College 2011 (the visual quality is extremely poor, thanks to one big fan who managed to record the lecture for an hour with his i-phone~ we included this only for the audio information) - duration 23 minutes